Žmogiškosios siekemybės:

. - Išmokti nevaržyti kitų atvirumo.

. - Išmokti ramiai ir nuolaidžiai elgtis su žmonėmis, kurie ižeidė ar supygdė, jei tik jie patys nori taikytis.

. - Išsiugdyti savarankiškumą ir ryžtingumą.

. - Išmokti išsaugoti pusiausvyrą, ištikus didžiausioms nelaimėms.

. - Išmokti būti tvirtu ir nuolaidžiu žmogumi, o paprastumą derinti su orumu.

. - Būti palankiu kitiems.

. - Niekada nesigirti savo mokytumu.

. - Išmokti nepriekaištauti.

. - Išmokti atsižvelgti į draugo priekaištus, net jeigu jie neteisingi, ir stengtis atgaivinti ankstesnius santykius.

. - Išmokti besąlygiškai mylėti artimuosius ir teisingumą.

. - Gerbti filosofiją, būti kilnus ir dosnus.

. - Išmokti susitvardyti ir niekad nepasimesti, išlikti žvalus ligose ir kitose nelaimėse.

. - Nesivaikyti tuščios garbės.

. - Išmokti sugebėti išsaugoti draugus, nė vienu iškart nenusivildamas ir nė vienu per daug nesižavėdamas.

. - Įžvalgiai numatyti ateitį ir iš niekų nedaryti tragedijos.

. - Nesistengti įsiteigti žmonėms, pritarti miniai, bet visur būti  tvirtas ir nesivaikantis naujovių.

. - Be pavydo pripažinti kitų pranašumą.

   Visos šios minyts iš prieš  5-tas metų atgalios, perskaitytos Marko Aurelijaus "Sau pačiam".

   O dabar skaitau vėl...  Primenu sau ir dalinuosi tuom su jumis, kas dar nespėjote patys jų atrasti. 

   I-oji knyga įveikta, nekantriai laukiu naujų jėgų ir kito skyriaus, dar daugiau filosofinės elektros perėjimo per

   mano žmogų!

   Prisiminti ką seniai buvau atradusi  M. Aurelijaus išgyvenimų kloduose, taip vėl sujudindama savo moralinius

   principus ir įnešdama naujų želdinių.

   Taip pasiuteliškai norisi augti augti augti!  
Juk, kaip viduje taip ir išorėje..